Ką sodinti į vazonus terasoje

Ką sodinti į vazonus terasoje

Terasa yra sudėtingesnė vieta nei gruntas. Šaknys turi tiek žemės, kiek joms duodame, vasarą vazonas įkaista iš visų pusių, o žiemą įšąla ir iš apačios. Todėl klausimas „ką sodinti" iš tikrųjų yra du klausimai: koks augalas ir į ką jį sodinti. Antrasis paprastai praleidžiamas, o būtent jis lemia, ar pasodinimas ištvers pirmą sezoną.

Žemiau rasite abu dalykus: augalų pasiūlymus, sugrupuotus pagal tai, ko tikitės iš terasos, ir konkrečius vazonų tūrius, kuriuose tie augalai turi galimybę užaugti.

Pirmiausia tūris, paskui rūšis

Dažniausia klaida — rinktis augalą pagal vazono išvaizdą, o ne pagal žemės kiekį viduje. Orientaciniai dydžiai:

Du šios lentelės skaičiai lengvai supainiojami, todėl verta juos atskirti. Mūsų vazonuose yra išimamas 18 l plastikinis įdėklas (30 × 30 cm kibiras), o didesni modeliai talpina du arba tris tokius įdėklus. 36 ir 54 litrai yra atskirų kamerų sumos, o ne vienas šaknų kamuolys — vienas augalas turi 18 litrų, nesvarbu, koks didelis vazonas. Taigi didesnis modelis duoda vietos didesniam augalų skaičiui vienas šalia kito, o ne didesnei šakniai.

Vandens nuvedimas priklauso nuo linijos. Sodo vazonų 18 l įdėklas turi gamykloje išgręžtas skyles — nieko daryti nereikia, padėkliuką perkate atskirai. Balkoniniuose loveliuose (6,8 / 11 / 14 l) įdėklas ir padėkliukas yra viena detalė: atkabinkite padėkliuką ir skyles įdėkle išsigręžkite patys, kitaip vanduo sustos ir šaknys supus.

Pats įdėklas tuo pačiu padaro tris dalykus: mediena nuolat neliečia šlapios žemės, augalą galima persodinti neardant vazono, o žiemai įdėklą galima išimti ir pernešti.

Praktinė taisyklė: jei dvejojate tarp dviejų dydžių, rinkitės didesnį. Augalą per mažame vazone karščiuose reikia laistyti kasdien, didesniame — kas antrą ar trečią dieną.

Visus metus žaliuojantys augalai — terasa gerai atrodo ir vasarį

Tai dažniausias lūkestis terasai ir kartu sunkiausiai įgyvendinamas, nes augalas turi peržiemoti vazone, o ne grunte.

Jei norite tik palyginti, žemiau tas pats vienoje lentelėje. Atskirų augalų aprašymai — po ja. Kiekvienam užtenka vieno 18 l įdėklo, todėl stulpelis, kuris iš tikrųjų skiria pasirinkimą, yra laistymas.

Spygliuočiai ir visžaliai augalai

Šliaužiantysis kadagys ir stulpinis kadagys — atlaidžiausi. Pakelia sausrą, šaltį ir pilną saulę. Stulpinės veislės gerai atrodo abipus išėjimo į terasą, šliaužiančiosios — prie vazono krašto, nuo kurio nukara į išorę. Mažiausiai 18 l.

Tuja Smaragd — klasikinis pasirinkimas žaliai užuovėjai. Vazone auga lėčiau nei grunte, o tai čia veikiau privalumas. Jai užtenka vieno 18 l įdėklo, bet šaknų kamuolys tada mažas, todėl laistyti reikia reguliariai — tai rūšis, kuri sausrą parodo greičiausiai, rudstančiais šakelių galais.

Buksmedis — pakelia formavimą į rutulį ar kūgį ir gražiai atrodo pakartotas keliuose vazonuose. Kerpamas du kartus per sezoną: po pirmojo prieaugio gegužę ir dar kartą rugpjūtį, geriausia debesuotą dieną, nes šviežiai nukirptus lapus nudegina saulė. Saugokitės buksmedinio ugniuko: pas mus jis duoda dvi, o šiltomis vasaromis tris kartas, vikšrai žiemoja voratinkliniuose lizduose krūmo viduje — todėl apžiūrėti reikia nuo balandžio iki rugsėjo, žiūrint į rutulio vidų, ne tik iš paviršiaus. Jei nenorite to prižiūrėti, tokį pat formuoto kūno įspūdį duos japoninis bugienis (Ilex crenata) arba blizgantysis sausmedis (Lonicera nitida), kurių ugniukas nepuola.

Fortūno ožekšnis — visžalis, baltai arba geltonai apvadintais lapais. Tinka pavėsiui ir pusiau pavėsiui, kur spygliuočiai atrodo niūriai.

Bugienis — blizgantys, dygliuoti lapai ir raudonos uogos, išsilaikančios visą žiemą. Auga lėtai, todėl ilgai laiko formą; jam reikia apsaugotos vietos, nes šaltas vėjas nudegina lapus. Pirkdami perskaitykite veislės aprašymą: bugienis yra dvinamis augalas ir uogas užmezga tik moteriškas egzempliorius, ir tik tada, kai netoliese auga vyriškas apdulkintojas. Prie dviejų vazonų šalia įėjimo paprasčiausia imti savidulkę veislę, pavyzdžiui 'J.C. van Tol'.

Japoninis pierisas — visžalis, pavasarį išleidžia raudonus ūglius, atrodančius kaip žiedai. Reikalauja pusiau pavėsio ir rūgščios žemės — į įdėklą pilkite rododendrams skirtą substratą, paprastoje sodo žemėje jis pagelsta tarp lapų gyslų. Prie pietinės sienos jam bus sunku, o gegužės šalnos gali pažeisti jaunus ūglius, todėl jam praverčia apsaugota vieta.

Serbinė eglė nykštukine veisle ir kalninė pušis — du kompaktiškos, netaisyklingos formos spygliuočiai, jei ieškote ko nors kito nei stulpas. Abu pakelia šaltį ir vėją, ir abiem užtenka vieno įdėklo, nes auga lėtai.

Dekoratyvinės žolės

Pennisetum ir miskantas suteikia terasai judesio ir palaiko struktūrą net žiemą — sausų šluotelių nekerpame iki pavasario. Abi mėgsta saulę ir abiem užtenka vieno įdėklo, su ta išimtimi, kad didesnių veislių miskantas jį užpildo per dvejus trejus metus ir tada jį reikia padalyti.

Viksva pasiteisina pavėsyje, kur dauguma žolių nuvilia.

Iš šių trijų pennisetum blogiausiai pakelia žiemą vazone — jam kenkia ne tiek šaltis, kiek šlapia, besniegė žiema su įšalusiu šaknų kamuoliu. Jei vazonas stovi vietoje, kur kaupiasi vanduo, apvyniokite jį agrodanga arba rinkitės miskantą ar viksvą, kurie šiuo požiūriu patikimesni.

Daugiamečiai, kurie lieka žiemai

Levanda — saulė, laidi žemė ir jokio stovinčio vandens. Tai augalas, kuris žūva veikiau nuo perliejimo nei nuo šalčio. Po žydėjimo patrumpinkite ūglius maždaug trečdaliu, bet nekirpkite į sumedėjusią, belapę dalį — iš plikos medienos levanda nebeatželia ir lieka su skyle visam likusiam gyvenimui. Šilokas atleidžia pamirštą laistymą. Gaiveta yra vienas iš nedaugelio efektingų augalų giliam pavėsiui, nors žiemą visiškai dingsta ir sudygsta tik balandžio pabaigoje — iki gegužės vazonas atrodo tuščias.

Sezoniniai augalai — jei jums svarbi spalva

Vienmetės žydi intensyviau ir ilgiau nei bet kas, kas lieka visus metus, bet jas reikia sodinti kasmet.

Pelargonija ir surfinija yra patikimiausi pasirinkimai saulėtai terasai — žydi nuo gegužės iki šalnų. Begonija ir fuksija žydi pusiau pavėsyje ir pavėsyje. Oleandras ir lantana suteikia terasai viduržemio jūros charakterio, bet žiemą turi keliauti į šviesią kelių laipsnių patalpą — kaip tik tas atvejis, kai išimamas įdėklas sutaupo viso vazono nešiojimą.

Vienmetėms užtenka 6,8 – 14 l, tai yra balkoninio lovelio. Sodindami kelis augalus vienas šalia kito, skaičiuokite maždaug 3 – 4 litrus žemės vienam.

Terasa, uždengta nuo kaimyno

Jei terasa matoma iš išorės, užuovėjos vaidmenį perima vijokliniai augalai — bet jiems reikia atramos. Grotelės augalams su vazonu tai išsprendžia vienu elementu: talpa ir grotelės yra viena konstrukcija, todėl nieko nereikia tvirtinti prie sienos ar kalti į dangą.

Čia pasiteisina: raganė (efektingai žydi, mėgsta vėsias šaknis — verta jas pridengti žemesniu augalu), sausmedis (greitai apauga, vakarais kvepia) ir gebenė kaip ištisų metų sprendimas pavėsingoms vietoms.

Dvi pastabos iš praktikos. Raganei rinkitės viticella grupės ir smulkiažiedes veisles — ribotame žemės kiekyje jos laikosi geriau nei dideli stambiažiedžiai hibridai ir rečiau užsikrečia ūglių vytuliu. Gebenę veskite grotelėmis, o ne pačiu fasadu: prisitvirtinimo šaknelės laikosi labai tvirtai ir atplėšiamos nusineša tinką.

Mūsų grotelės augalams su vazonu yra 112, 132 arba 157 cm bendro aukščio — skaičiuojant kartu su dėže, ne vien groteles. Plotis renkamas atskirai, pagal įdėklų skaičių: 36 cm su vienu, 67 cm su dviem ir 98 cm su trimis. Aukščiausia, 157 cm versija, yra tik siauriausio pločio. Kad grotelės apaugtų per visą 98 cm plotį, paprastai reikia dviejų vijoklinių augalų.

Žiemojimas — būtent čia pasodinimai ir žūva

Vazone žiemojančiam augalui sekasi prasčiau nei tam pačiam augalui grunte: šaknų kamuolys įšąla iš keturių pusių, o ne iš vienos. Keturi dalykai, kurie iš tikrųjų padeda:

1. Pristumkite vazoną prie sienos ir pastatykite jį ant pagrindo. Prie sienos keliais laipsniais šilčiau ir pastebimai mažiau pučia, o tarpas po dugnu atkerta šaltį, einantį nuo terasos plokštės. Gerai pasiteisina stovas su ratukais, nes palengvina vazono perstūmimą į apsaugotą vietą.
2. Žiemą laistykite nešaltomis dienomis. Visžaliai augalai garina vandenį ištisus metus. Dažniausia priežastis, kodėl spygliuotis „nuo šalčio" nudžiūva, yra paprasčiausiai vandens trūkumas. Pavojingiausias yra vasaris: saulė jau šildo, augalas garina, o kamuolys įšalęs ir nuostolių papildyti nėra iš ko. Todėl tuo metu nestatykite visžalių į pilną saulę arba pridenkite juos agrodanga.
3. Pridenkite, bet neuždarykite. Agrodanga aplink vazoną — taip. Plėvelė — ne, po ja kaupiasi drėgmė ir šaknys pūva.
4. Nepalikite vandens padėkliuke. Užšalęs vanduo po vazonu yra trumpiausias kelias iki suplyšusio šaknų kamuolio.
5. Neatsparias šalčiui rūšis įneškite į vidų. Oleandras, lantana ir alyvmedis terasoje neperžiemos, kad ir kaip juos pridengtumėte — šie turi keliauti į patalpą.

Žemė ir laistymas

Kokį substratą naudoti, kaip dažnai laistyti ir kuo tręšti, aprašėme atskirai, kartu su išimtimis viržiams ir levandai, straipsnyje ką sodinti į vazoną. Čia du dalykai, kurie susiję būtent su terasa.

Laistykite ryte. Vidurdienį didelė dalis vandens išgaruoja nepasiekusi šaknų, o laistymas vakare palieka lapus šlapius visai nakčiai, o tai skatina grybines ligas. Vandens lašas ant lapo augalo saulėje nenudegina — tai mitas — bet rytinis laistymas vis tiek yra veiksmingiausias.

Keramzitas nepakeičia vandens nuvedimo. 2 – 3 cm sluoksnis padeda, bet tik tada, kai vanduo turi kur nutekėti. Sandarioje talpoje vanduo tiesiog sustoja to sluoksnio aukštyje.

Dažni klausimai